ir as pamirsau
kaip leidziasi saule,
kaip kyla menulis,
ir kaip krinta zvaigzdes, zemyn.
as pamirsau minkstasias lelytes,
rudaji meskuti,
ir smelio zaisliukus.
as pamirsau senuosius draugus,
kurie tiek daug reiske tada-
kai dar vaikas buvau.
dabar viskas kitaip,
nebegali sedeti ir ziureti,
kaip kiti viska daro uz tave,
negali sypsotis,
kai nezinai ka pasakyti,
galu gale negali pasikalbeti su lelytemis,
kurios tavo paslaptis zino visas.
o as jau spejau pavargti nuo gyvenimo.
jame tiek daug neteisybes, melo ir kanciu,
slykstu daros.
o dar tik visko pradzia...
graudu...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą